peršokti

peršokti
péršokti K 1. intr., tr. N, LL190, Rtr, NdŽ, , GrvT104, Kp, šokant šuoliu persigauti per ką į kitą pusę: Paršoku Sut. Anoks lendrė, stipras vyras – žardą páršoktų J. Tai smagus (miklus) vyras – gali per kreigą péršokt Kt. Tik tik péršokau par ravą KlbIV85(Mlk). Kaip kepant duoną par ližę paršoksi, tai duona atšoks LTR(Grk). ^ Užeina tokia diena, ka péršoktai ir per pirkią – tep smagu Pv. Kiek čia tos žemės: nuo slenksčio péršoksi per arus Dg. Maža buvo žemė – tik péršokt Drsk. Neparšókęs (Nepáršokęs Krp, Šl) per tvorą (par upę Šl), nesakyk op! Lnkv. Neperšokęs per griovį, nedžiovink autelių LTR. Peršokai per šunį, peršok ir per uodegą Grš. Jeigu péršokai per šunį, per uodegą nėr nė ko! Mrj. Jei peršokai per arklį, tai šok ir per jo uodegą LTR. Par savo šešėlį dar nė vienas nėra paršokęs LTR. Ne teip lengva per upelį peršokt kaip pasakyt Ktk. Kol jaunas buvo – tprùs, – páršoksiu, kai paseno – škac, – parvirsiu (jaunas ir per veršį peršoks, seną ir katė parvers) Erž. Jei paršoks – paršoks par dalgį, jei ne – ne NžR. Lėks, par ugnį péršoks, i pasiims (ves) Klt. Jei kas ieško piktybės, paršoka mūrų aukštybes (viską pastebi) S.Dauk.intr. NdŽ persigauti iš vienos vietos į kitą: Beždžionė gali peršokti nuo vieno medžio ant kito atstu bent pustrečio sieksnio Blv. | prk.: Bet tas pats žodis, balsakilai páršokus ant pradžios, pav. vė́gėlei (dat. sing.), rodo suvisu kitas balses LTI557(Jn). Vaje, jau ugnis šit kur peršoko – visai arti . Rods, rijau kaip rijusi, páršoko [kąsnis] į pyrago gerklę Krš. ^ Péršoko iš vyžų kaliošuosna, tai ir vaidina Dg. 2. tr., intr. NdŽ, 1, Btrm palikti tarpą, padaryti pertrūkį: Páršoka ekėčios, neprisuka arklio, ir paliekta dirva su vogiais Ggr.
péršokamai adv.: Javai neperšokamai sėjami Al. péršoktinai adv.: Kai siuva, tai peršoktinai: vieno[je] vieto[je] prisiuva, kito[je] – ne Bsg.tr. Arm prk. praleisti, palikti nepaminėjus, neparašius ir pan.: Rasi kokį šmotą ir páršokau bepasakodama tą pasaką Šts. Mano mintys bėga greičiau, ir aš žodžius vis péršoku Smln. Aš žiūriu, ar neturiu péršokusi ką nors Rg. Rašytoja… peršoka ištisas savo biografijos dalis ir vėl prie jų grįžta atgaline data .
péršoktinai adv.: Viską pamažėle, nieko peršoktinai [nemokyti] .tr., intr. prk. aplenkti (kokį mokymosi tarpsnį): Mokslo metų viduryje peršoko į penktąją [klasę] . Berods, peršokai dvi klases ir neprastai mokaisi? J.Dov.
3. intr., tr. NdŽ, 1, Mrj prk. peržengti (apie metus, kokį laiko tarpą): Brolis, péršokęs trisdešims metų, mirė Upn. Ar jau tu peršokęs antrą pusę amžiaus? Vv. Dukterėlė jau buvo per trisdešimts metų amžiaus peršokusi TS1900,4-5. Jau per dvidešimt peršoko, o mylėti dar nemoka LTR(Ukm). | Bėda jaunai mergai, pakol savo skaistumą páršoks! J. 4. intr. prk. staiga pereiti prie kitos temos: Šnekėjom aple Nijolę, páršokai pri Aldonos, – nebžinau, kas i kaip Krš. Lyrinių vestuvinių dainų kompozicija nenuosekli, jose lengvai peršokama nuo vieno objekto prie kito LKXI308. ×5. tr. nusikalsti, pažeisti: Klūpaujame po akim tavo, …žinodami, jog esmi kalti,… peršokdami dažnai norą ir prisakymą tavo PK26. 6. refl. išsišokti: Nusako tai gerai, ale kai kada tai ir pérsišoka Sdk. Kai susiprato parsišókęs kalboje, toks pakarnus, geras pasidarė, ale po laiko Brž. 7. intr. prk. praeiti, perstoti, liautis, dingti: Kol páršoks su pyliavoms, uždarys turgus ir malūnus Šts. Mun bi vištai: karštis ir páršoko – atsileidau, nebepykau Šts. Grybai buvo paršokę ir vėl dygsta Šts.praeiti, prabėgti (apie laiką): Geradėjystes labai dides ėmėm… šią peršokusią dieną PK38. 8. intr., tr. prk. viršyti kokį kiekį: Sodiečių minia susidėjo tada veik iš analfabetų, o inteligentų skaičius gal ir peršokdavo kelius šimtus Pt. Zarasėnai, va, kokie meistrai, ir tie per penkis litus neperšoka, o moteris ką? . 9. intr. šokuojant pereiti, perbėgti: Su krukiais tik par trobą páršoka Šv. Lapei ar zuikiui par kelią paršokus, tarės nieko nepešiąs ar nelaimei kokiai atsitiksiant M.Valanč. 10. intr. LL191, NdŽ kurį laiką šokti, prabūti šokiuose: Kiek liuobam páršokti, visą naktį, lig pat pusnaktės Ms. Būt rozelį [su merge] péršokęs ir neatkandęs Lp. Pranule, nor eitai, péršoktai [kokį kartą] Db. 11. tr. NdŽ, Ds pakartoti šokant: Dar sykį péršoksim šokį, ir mokėsi 1. 12. tr. šokant aplenkti, greičiau, vikriau pašokti: Aš dár ją péršoktau Dg. 13. tr. šokant atšvęsti, atšokti: Pabaigoj vasario péršokom linksmias veselijas Grž. Pakavojam nabašnyką, paršókam vestuves Skrb. 14. refl. NdŽ šokant pavargti: Turbūt vakar persišoko, kad ją kur kotas J.Avyž. Ka tei pavargus, gal vakar pársišokai? [p]Skr.
◊ per ãlų péršokti sakoma apie labai nusigėrusį: Per alų peršokęs arba perėjęs B232. per metùs péršokti senstelėti: Par metùs páršoka, sunku tada apžanyti Krš.
šuõ péršoko per tvõrą sakoma apie susipykusius: Ir paršoko šuva par tvorą Sln.
\ šokti; antšokti; apšokti; atšokti; dašokti; įšokti; iššokti; nušokti; pašokti; padšokti; paršokti; peršokti; piešokti; prašokti; prišokti; sušokti; užšokti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • peršokti — péršokti vksm. Péršokti per plãtų griõvį …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • padšokti — ×padšokti (hibr.) intr. 1. šuoliu prisiartinti, prišokti: O merguta padšoko, rankom inkėlė jį pirkelėn, dav[ė] jam pasėst LzŽ. Anas padšoko, kai davė kūloku veidan Aps. 2. [i]peršokti: Padšoko arklys per tą tvorą ir nuvažiav[o] LzŽ. 3. staiga… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • peršokimas — sm. (1) DŽ1 → peršokti: 1. Sut, NdŽ Šokėjai šoka polką su peršokimais į rato išorę, didindami ratą rš. 2. Dygsnių peršokimai esti tada, kai adata neužkabina apatinio siūlo rš. Aš padarau daug peršokimų (praleidžiu daug žodžių), tai paskui ant… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • peršokinėti — 1. Ser, NdŽ iter. dem. peršokti 1: Paršokinėti pėdas J. 2. iter. dem. peršokti 10: Paršokinėti vakaruškose J. šokinėti; apšokinėti; atšokinėti; įšokinėti; iššokinėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prašokti — Š 1. intr. H, Sut, N, J, Rtr, NdŽ, KŽ, Skr darant šuolį šokti pro šalį: Nebžinau, ar įšoko, ar prašoko [avinas] PP28. | prk.: Leido, ale, laimė, plyta prašoko (pralėkė) pro ausį Krš. prašoktinaĩ adv. NdŽ. ║ padaryti šuolį (į šoną, atgal): Kas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • Spitzfindigkeitsspiel — gudrės statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Žaidimai, ugdantys žmogaus nuovokumą, gudrumą. Žaidžiami tiek vaikų, tiek suaugusiųjų. Su gudrės žaidimo užduotimi susidoroti nelengva. Užduotys gali būti tokios: peršokti ištiestą… …   Sporto terminų žodynas

  • games of wittness — gudrės statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Žaidimai, ugdantys žmogaus nuovokumą, gudrumą. Žaidžiami tiek vaikų, tiek suaugusiųjų. Su gudrės žaidimo užduotimi susidoroti nelengva. Užduotys gali būti tokios: peršokti ištiestą… …   Sporto terminų žodynas

  • gudrės — statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Žaidimai, ugdantys žmogaus nuovokumą, gudrumą. Žaidžiami tiek vaikų, tiek suaugusiųjų. Su gudrės žaidimo užduotimi susidoroti nelengva. Užduotys gali būti tokios: peršokti ištiestą šiaudą… …   Sporto terminų žodynas

  • игры-xитрушки — gudrės statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Žaidimai, ugdantys žmogaus nuovokumą, gudrumą. Žaidžiami tiek vaikų, tiek suaugusiųjų. Su gudrės žaidimo užduotimi susidoroti nelengva. Užduotys gali būti tokios: peršokti ištiestą… …   Sporto terminų žodynas

  • eikliai — ei̇̃kliai prv. Ei̇̃kliai péršokti per tvõrą …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”